Apie Lietuvos žaliosios energetikos ateitį diskutuota Kaune surengtame seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą.
Vyksta energetikos sistemos transformacija ir sparti atsinaujinančius išteklius naudojančios energijos gamybos plėtra. Per 2023 metus saulės ir vėjo elektrinės iš viso pagamino 25 proc. šalyje suvartotos elektros.
Kauno apskrities didžiausia elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintoja yra Kauno hidroelektrinė.
Vertinant elektros iš saulės energijos gamintojų įrengtąją galią regione, 2023 m. Kauno apskrityje lyderė buvo Kauno rajono savivaldybė, kurioje įrengta 55 proc. visų Kauno apskrities saulės parkų. Didžiausi jų įrengti Antalkių (7 MW), Sitkūnų (5 MW) ir Taurakiemio (3,7 MW) kaimuose.
Pagal elektros iš vėjo energijos gamintojų įrengtąją galią pernai Kauno apskrityje lyderė buvo Jonavos rajono savivaldybė. Jos teritorijoje Martyniškio kaime veikia vienas didžiausių Lietuvoje – 69,5 MW galios vėjo elektrinių parkas, kurio galia sudaro apie 82 proc. visų vėjo parkų galios Kauno apskrityje.
Vėjo energetikos plėtrą kitose Kauno apskrities teritorijose stabdo objektyvios priežastys. Kaišiadorių, Prienų ir Birštono savivaldybėse iš dalies vėjo elektrinių plėtrą stabdo radarų apsaugos zonos. Kaip žinoma, tokiose zonose vėjo elektrinių statyba negalima arba galima tik suderinus su kariuomene.
Artėjant elektromobilumo erai, aktyviausi tiek įsigyjant elektromobilius, tiek ir įsirengiant elektromobilių įkrovimo privačias prieigas yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų ir rajonų gyventojai bei darbovietės. Kauno regione registruoti 4076 elektromobiliai sudaro apie 21 proc. visų Lietuvoje registruotų elektromobilių, iš kurių 2588, arba 63,5 proc., yra Kauno mieste, o 1015, arba 25 proc., registruoti Kauno rajone.
Kauno regione prašoma finansinės paramos įsirengti iš viso 1551 elektromobilių įkrovimo privačią prieigą.
Seminare pateikta informacija apie šiuo metu Lietuvos energetikos agentūros paskelbtus galiojančius kvietimus teikti paraiškas paramai gauti bei apie planuojamus skelbti kvietimus.
Lietuvos energetikos agentūros surengto seminaro dalyviams pristatyta interaktyvi energetikos duomenų platforma EnerGIS (Energijos geografinė informacinė sistema), kuri skirta kaupti, apdoroti ir vizualizuoti informaciją apie energijos gamybą, vartojimą bei pastatų energetinę būklę. Interaktyviame žemėlapyje galima, įvairiais pjūviais analizuoti apskričių, savivaldybių ir gyvenviečių energetinius rodiklius, rasti informaciją apie atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių pasiskirstymą Lietuvos savivaldybėse bei analizuoti kiekvienai savivaldybei aktualius energetinius duomenis konkrečioje teritorijoje pagal naudojamas kuro rūšis, šilumos, elektros, dujų, biokuro poreikį, atliekinės šilumos šaltinius ir kitą svarbią informaciją. Vienoje vietoje kaupiama informacija suteikia galimybes savivaldai ir verslui priimti svarbius sprendimus dėl plėtros ir planuoti investicijas.
Dalomoji metodinė medžiaga:
ENERGETINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PRIEMONĖS: ką galime padaryti šiandien, kad nešvaistytume rytoj?
ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS IŠTEKLIAI: plėtros spurtas Lietuvoje 2022–2023 m. ir ateinančius 100 metų
—————————-
Apie projektą. 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programa „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“. Projektas Nr. LT05-3-EM-TF-001 “Interaktyvios platformos, skirtos efektyviam ir subalansuotam energijos gamybos planavimui, sukūrimas”.
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.