Pagal elektros iš saulės energijos gamintojų įrengtąją galią Klaipėdos rajono savivaldybė pernai buvo lyderė Klaipėdos apskrityje. Apie tai ir visos Lietuvos žaliosios energetikos ateitį kalbėjomės Klaipėdoje verslo ir viešojo sektoriaus atstovams surengtame seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą investuojantiems į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.
Saulės ir vėjo elektrinės praėjusiais metais iš viso pagamino 25 proc. šalyje suvartotos elektros.
Klaipėdos rajono savivaldybėje praėjusių metų pabaigoje saulės elektrinių įrengtosios galios buvo 24,9 MW, arba 5,8 karto, daugiau nei Klaipėdos apskrityje, kurioje savivaldybių vidurkis siekia 4,3 MW, ir 4,6 karto daugiau nei vidutiniškai šalyje.
Klaipėdos apskrityje pernai iš viso buvo 224 saulės elektrinės, kurių suminė įrengtoji galia siekė 30 MW.
Didelės galios saulės elektrinių parkai veikia Klaipėdos rajono savivaldybėje Birbinčių kaime – 9 MW įrengtosios galios saulės parkas, Dreižių kaime – 4,3 MW ir Stragnų II kaime – 2,8 MW galios.
Pagal gamintojų vėjo elektrinių įrengtąją galią Klaipėdos apskrityje lyderės buvo Šilutės rajono savivaldybė, kurioje 2023 m. pabaigoje vėjo elektrinių galia siekė 133,1 MW, ir Kretingos rajono savivaldybė, kurioje buvo instaliuota 108,8 MW vėjo elektrinių galios.
Klaipėdos apskritis pagal įrengtąją vidutinę vėjo elektrinių galią, kuri siekia 35,3 MW, 60 proc. lenkia Lietuvos vidurkį. Klaipėdos apskrityje praėjusių metų pabaigoje iš viso buvo 38 vėjo elektrinės, kurių suminė įrengtoji galia siekė 246,8 MW.
Didelis vėjo parkas veikia Šilutės rajono savivaldybėje Usėnų, Juknaičių ir Katyčių seniūnijose – Šyšos 60 MW įrengtosios galios vėjo jėgainių parkas, Kretingos rajono savivaldybėje, Vidmantų seniūnijoje – 39 MW galios vėjo elektrinė, taip pat Šilutės rajono savivaldybėje Čiūtelių kaime – 39 MW vėjo jėgainių parkas.
Įdomu tai, kad Šilutės rajono savivaldybė patenka į zoną, kurioje vėjo elektrinių statyba yra draudžiama arba galima tik susiderinus su Lietuvos kariuomene, bet rasta galimybių čia įrengti didžiausią Lietuvoje vėjo elektrinių parką.
Didžioji dalis Klaipėdos apskrities teritorijos patenka į zonas, kurioje vėjo elektrinių statyba yra draudžiama arba ribojama. Visa Neringos savivaldybė, taip pat Klaipėdos miesto ir Palangos miesto savivaldybių teritorijos patenka į zoną, kurioje draudžiama vėjo elektrinių statyba. Be to, Klaipėdos apskrityje yra nemažai saugomų gamtos ir kultūros teritorijų bei objektų, o tai irgi riboja vėjo energetikos plėtrą.
Klaipėdos apskrityje registruoti 2424 elektromobiliai sudaro apie 20 proc. visų Lietuvoje registruotų elektrinių automobilių. Iš jų Klaipėdos mieste registruota 1015, arba 42 proc., šio regiono elektromobilių, Klaipėdos rajone – 633, arba 26 proc., Kretingos rajone – 136, Neringos savivaldybėje – 306, Palangoje – 220, Šilutėje – 94, Skuode – 20 elektromobilių. Klaipėdos regione iš viso prašoma investicinės paramos įsirengti 675 elektromobilių įkrovimo privačias prieigas.
Klaipėdoje surengto seminaro dalyviams taip pat pateikta informacija apie šiuo metu Lietuvos energetikos agentūros paskelbtus galiojančius kvietimus teikti paraiškas paramai gauti bei apie planuojamus skelbti kvietimus.
Seminare pristatyta interaktyvi energetikos duomenų platforma EnerGIS (Energijos geografinė informacinė sistema), kuri skirta kaupti, apdoroti ir vizualizuoti informaciją apie energijos gamybą, vartojimą bei pastatų energetinę būklę. Interaktyviame žemėlapyje galima, įvairiais pjūviais analizuoti apskričių, savivaldybių ir gyvenviečių energetinius rodiklius, rasti informaciją apie atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių pasiskirstymą Lietuvos savivaldybėse bei analizuoti kiekvienai savivaldybei aktualius energetinius duomenis konkrečioje teritorijoje pagal naudojamas kuro rūšis, šilumos, elektros, dujų, biokuro poreikį, atliekinės šilumos šaltinius ir kitą svarbią informaciją. Vienoje vietoje kaupiama informacija suteikia galimybes savivaldai ir verslui priimti svarbius sprendimus dėl plėtros ir planuoti investicijas.
Dalomoji metodinė medžiaga:
ENERGETINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PRIEMONĖS: ką galime padaryti šiandien, kad nešvaistytume rytoj?
ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS IŠTEKLIAI: plėtros spurtas Lietuvoje 2022–2023 m. ir ateinančius 100 metų
____________________________________________
Apie projektą. 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programa „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“. Projektas Nr. LT05-3-EM-TF-001 „Interaktyvios platformos, skirtos efektyviam ir subalansuotam energijos gamybos planavimui, sukūrimas“.
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.