Apie Telšių apskrityje plėtojamą žaliąją energetiką ir Lietuvos energetikos sistemos transformaciją kalbėjomės Telšiuose surengtame Lietuvos energetikos agentūros seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą investuojantiems į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.
Vyksta sparti atsinaujinančių išteklių plėtra. Pernai per metus Lietuvos saulės ir vėjo elektrinės iš viso pagamino 25 proc. šalyje suvartotos elektros.
2023-ųjų pabaigoje pagal gamintojų vėjo elektrinių įrengtąją suminę galią lyderė tiek Telšių apskrityje, tiek ir visoje Lietuvoje buvo Telšių rajono savivaldybė, kurioje įrenginių galia siekė 204,4 MW. Šioje apskrityje iš viso buvo 20 vėjo elektrinių, kurių suminė įrengtoji galia siekė 319,2 MW.
Taip pat Telšių apskrityje veikė 283 saulės elektrinės, kurių suminė įrengtoji galia siekė 11,6 MW, o vertinant Lietuvos mastu, gamintojų saulės elektrinių įrengtoji vidutinė galia siekė 2,9 MW.
Mažeikių rajono savivaldybė, praėjusių metų pabaigos duomenimis, buvo lyderė Telšių apskrityje pagal gamintojų įrengtų saulės elektrinių galią, kuri siekė 7,4 MW ir buvo 37 proc. didesnė už Lietuvos vidurkį bei 2,6 karto didesnė už Telšių apskrities vidurkį.
Didžiausios galios saulės elektrinės šioje apskrityje veikia Telšių rajono Brizgų kaime – 2 MW elektrinė ir Telšių mieste – 0,4 MW galio saulės elektrinė. Kitos didesnės elektrinės įrengtos Mažeikių rajono Purvėnų kaime – 0,35 MW galios ir Telšiuose veikianti 0,35 MW galios elektrinė.
Telšių rajono savivaldybėje vėjo elektrinių bendra galia 2,6 karto viršijo apskrities vidurkį, kuris sudarė 79,8 MW ir net 9 kartus – Lietuvos vidurkį, kuris vėjo energetikoje siekė 22 MW. Pagal gamintojų vėjo elektrinių įrengtąją vidutinę galią, kuris sudarė 79,8 MW, Telšių apskritis 3,6 karto viršijo Lietuvos vidurkį.
Dideli vėjo parkai veikia Telšių rajono Tryškių seniūnijoje – 75 MW, Birikų kaime – 60 MW ir Sašaičių kaime – 59,4 MW galios. Dar keli didesnės galios vėjo parkai taip pat veikia Mažeikių rajono Židikų seniūnijoje – 63 MW ir Reivyčių seniūnijoje – 45 MW galios.
Kaip žinoma, Lietuvos pasienio ruožus dengia ir vėjo elektrinių plėtrą stabdo radarų apsaugos zonos, kuriose vėjo elektrinių statyba negalima arba galima tik suderinus su kariuomene. Dalis Telšių apskrities teritorijos patenka į zonas, kurioje vėjo elektrinių statyba galima tik susiderinus su Lietuvos kariuomene. Apie pusę Mažeikių rajono savivaldybės patenka į zoną, kurioje vėjo elektrinių statyba galima tik susiderinus su Lietuvos kariuomene, o Telšių rajono savivaldybėje yra išskirta nedidelė karinė teritorija, kurioje vėjo elektrinių statyba draudžiama. Taip pat Telšių apskrityje yra nemažai saugomų gamtos ir kultūros teritorijų bei objektų, kas taipogi riboja vėjo energetikos plėtrą.
Telšiuose surengto seminaro dalyviams taip pat pateikta informacija apie šiuo metu Lietuvos energetikos agentūros paskelbtus galiojančius kvietimus teikti paraiškas paramai gauti bei apie planuojamus skelbti kvietimus.
Telšių regione registruoti 399 elektromobiliai sudaro apie 2 proc. visų Lietuvoje registruotų elektromobilių. Iš jų 105 įregistruoti Telšiuose, 110 – Plungėje, 165 – Mažeikiuose ir 19 – Rietave. Telšių apskrityje iš viso prašoma investicinės paramos įsirengti 70 elektromobilių įkrovimo privačių prieigų.
Seminare pristatyta interaktyvi energetikos duomenų platforma EnerGIS (Energijos geografinė informacinė sistema), kuri skirta kaupti, apdoroti ir vizualizuoti informaciją apie energijos gamybą, vartojimą bei pastatų energetinę būklę. Interaktyviame žemėlapyje galima, įvairiais pjūviais analizuoti apskričių, savivaldybių ir gyvenviečių energetinius rodiklius, rasti informaciją apie atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių pasiskirstymą Lietuvos savivaldybėse bei analizuoti kiekvienai savivaldybei aktualius energetinius duomenis konkrečioje teritorijoje pagal naudojamas kuro rūšis, šilumos, elektros, dujų, biokuro poreikį, atliekinės šilumos šaltinius ir kitą svarbią informaciją. Vienoje vietoje kaupiama informacija suteikia galimybes savivaldai ir verslui priimti svarbius sprendimus dėl plėtros ir planuoti investicijas.
Dalomoji metodinė medžiaga:
ENERGETINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PRIEMONĖS: ką galime padaryti šiandien, kad nešvaistytume rytoj?
ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS IŠTEKLIAI: plėtros spurtas Lietuvoje 2022–2023 m. ir ateinančius 100 metų
___________________________________________________________________
Apie projektą. 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programa „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“. Projektas Nr. LT05-3-EM-TF-001 „Interaktyvios platformos, skirtos efektyviam ir subalansuotam energijos gamybos planavimui, sukūrimas”“.
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.