Ukmergėje surengtame Lietuvos energetikos agentūros seminare diskutuota apie žaliosios energetikos ateitį ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Vilniaus apskrityje. Renginys skirtas pristatyti šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą investuojantiems į atsinaujinančius energijos išteklių plėtrą.
Vyksta energetikos sistemos transformacija ir sparti atsinaujinančius išteklius naudojančios energijos gamybos plėtra. Lietuvai siekia kuo anksčiau tapti visiškai elektros energija apsirūpinančia valstybe ir pasiekti, kad 100 proc. suvartojamos elektros energijos šalyje būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Per 2023 metus saulės ir vėjo elektrinės iš viso pagamino 25 proc. šalyje suvartotos elektros.
Vertinant elektros generaciją iš saulės energijos, Vilniaus apskrityje pagal gamintojų įrengtąją galią lyderė pernai buvo Elektrėnų savivaldybė, kurioje įrengtosios galios buvo 17,7 MW – tai tris kartus daugiau nei vidutiniškai Vilniaus apskrityje (5,3 MW) ir tiek pat kartų daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje (šalies savivaldybių vidurkis – 5,4 MW).
Elektrėnuose veikiančio didžiausio Vilniaus apskrityje saulės energijos parko įrengtoji galia siekia 7 MW ir tai sudaro daugiau kaip trečdalį, arba 39 proc. visos saulės elektrinių įrengtosios galios šioje apskrityje.
Kitas didelės galios elektros energijos gamintojas, naudojantis saulės energiją, veikia Šemetiškių kaime, Ukmergės rajono savivaldybėje – tai 3,9 MW galios saulės elektrinių parkas.
Tarp didesnių saulės parkų Vilniaus apskrityje galima paminėtini dar vieną Elektrėnų savivaldybėje, Ausieniškių kaime veikiantį 2,9 MW įrengtosios galios saulės parką.
Elektros energijos gamyba, naudojant vėjo energiją, Vilniaus apskrityje nėra išvystyta. Iš viso šioje administracinėje teritorijoje yra tik trys pavienės vėjo elektrinės, kurių kiekvienos įrengtoji galia siekia 0,25 MW. Dvi tokios vėjo elektrinės veikia Trakų rajono savivaldybės Jukniškių kaime ir viena – Elektrėnų savivaldybės Belezų kaime.
Vėjo energetikos plėtrą Vilniaus apskrities teritorijoje stabdo objektyvios priežastys. Kaip žinoma, dalį Lietuvos teritorijos dengia ir vėjo elektrinių plėtrą riboja radarų apsaugos zonos, kuriose tokio tipo elektrinių statyba negalima arba galima tik suderinus su kariuomene.
Vilniaus miesto savivaldybė, kaip ir kitų miestų savivaldybės, susiduria su didžiausiomis kliūtimis vystant vėjo energetiką. Didelė Vilniaus apskrities dalis patenka į zoną, kurioje vėjo elektrinių statyba galima tik suderinus su Lietuvos kariuomene. Taip pat Vilniaus apskrityje yra nemažai saugomų gamtos ir kultūros teritorijų bei objektų, kurių zonose taikomi papildomi ribojamai vėjo energetikos plėtrai. Įvairūs ribojimai vėjo energijos elektrinių plėtrai taikomi Šalčininkų, Švenčionių, Elektrėnų, Trakų ir Vilniaus rajono savivaldybėse bei iš dalies – Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje.
Artėjant elektromobilumo erai, aktyviausiai elektromobilius įsigyja ir elektromobilių įkrovimo privačias prieigas įsirengia didžiųjų miestų gyventojai bei darbovietės. Vilniaus regione registruoti 10 286 elektromobiliai sudaro apie 84 proc. visų Lietuvoje registruotų elektra varomų automobilių. Vilniaus apskrityje šis transportas pasiskirstęs ne vienodai. Vilniaus mieste registruoti 8574 elektromobiliai, arba 83 proc. Vilniaus regiono elektra varomų automobilių, tai yra 70 proc. visų Lietuvoje registruotų elektromobilių. Vilniaus rajono savivaldybėje registruota 1118 elektromobilių, arba 11 proc. Vilniaus regiono elektra varomų automobilių, Ukmergės rajone registruoti 86, Trakų rajone – 253, Elektrėnų savivaldybėje – 114 elektromobilių.
Vilniaus regione iš viso prašoma investicinės paramos įsirengti 2 692 elektromobilių įkrovimo privačias prieigas.
Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos salėje surengto seminaro dalyviams, pakviestiems iš visos Vilniaus apskrities, taip pat pateikta informacija apie šiuo metu Lietuvos energetikos agentūros paskelbtus galiojančius kvietimus teikti paraiškas paramai gauti bei apie planuojamus skelbti kvietimus.
Seminare pristatyta interaktyvi energetikos duomenų platforma EnerGIS (Energijos geografinė informacinė sistema), kuri skirta kaupti, apdoroti ir vizualizuoti informaciją apie energijos gamybą, vartojimą bei pastatų energetinę būklę. Interaktyviame žemėlapyje galima, įvairiais pjūviais analizuoti apskričių, savivaldybių ir gyvenviečių energetinius rodiklius, rasti informaciją apie atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių pasiskirstymą Lietuvos savivaldybėse bei analizuoti kiekvienai savivaldybei aktualius energetinius duomenis konkrečioje teritorijoje pagal naudojamas kuro rūšis, šilumos, elektros, dujų, biokuro poreikį, atliekinės šilumos šaltinius ir kitą svarbią informaciją. Vienoje vietoje kaupiama informacija suteikia galimybes savivaldai ir verslui priimti svarbius sprendimus dėl plėtros ir planuoti investicijas.
Dalomoji metodinė medžiaga:
ENERGETINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PRIEMONĖS: ką galime padaryti šiandien, kad nešvaistytume rytoj?
ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS IŠTEKLIAI: plėtros spurtas Lietuvoje 2022–2023 m. ir ateinančius 100 metų
__________________________________________
Apie projektą. 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programa „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“. Projektas Nr. LT05-3-EM-TF-001 “Interaktyvios platformos, skirtos efektyviam ir subalansuotam energijos gamybos planavimui, sukūrimas”.
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.